Kuo šiuolaikiniam žmogui gali būti naudingos gilias tradicijas turinčio ajurvedos mokslo įžvalgos? Kaip pavyko per porą savaičių atsisveikinti su dešimtį metų kamavusiu negalavimu? Kas paliko giliausią įspūdį studijuojant Indijoje? Kaip ajurveda įkvėpė keisti profesiją ir atsidėti mylimai veiklai? Apie tai ir dar daugiau kalbamės su lektoriumi Mindaugu Mitkevičiumi.
Mindaugai, kas yra ajurveda?
Ajurveda sanskrito kalba reiškia „mokslas apie gyvenimą“. Nors ajurveda kilusi iš Indijos, tačiau jos žinios universalios ir gali būti naudingos visiems. Ajurveda pasižymi holistiniu požiūriu. Jos tikslas visų pirma yra palaikyti sveikųjų sveikatą, o atsiradus sutrikimams – gydyti sergančiuosius. Ajurveda padeda ne gydyti simptomus, bet natūraliais būdais pagerinti savijautą ir sveikatą randant negalavimo priežastis ir keičiant gyvenimo būdą – mitybą ir dienos režimą. Ajurveda rūpinasi ne tik kūnu, bet ir psichologine būkle, kuri irgi daro didelį poveikį mūsų sveikatai.
Kaip tavo paties gyvenime atsirado ajurveda?
Apie ją pirmąkart išgirdau dalyvaudamas sveikatingumo stovykloje. Supratau, kad ajurveda gali padėti pagerinti mano savijautą ir sveikatą. Sužinojęs savo individualų kūno tipą, pasikoregavau mitybą. Ir tuomet per kelias savaites prapuolė daugiau kaip dešimt metų trukę negalavimai – refliukso simptomai (skrandžio skausmas ir padidėjęs rūgštingumas). Supratau, kad ajurvedos principus integruoti į savo mitybą ir gyvenimo būdą ir taip susigrąžinti gerą savijautą yra labai paprasta. Tada kilo noras pasigilinti į ajurvedos mokslą. To noro vedamas pradėjau ieškoti literatūros šia tema ir galiausiai įstojau į Ajurvedos akademiją.
Kuo pasižymėjo studijos Ajurvedos akademijoje?
Studijas joje sudaro trys kursai. Pirmuosius du kursus baigiau Lietuvoje, kur savo žiniomis ir patirtimi dalintis atvykdavo tokie ajurvedos daktarai iš Indijos kaip Partap Chauhan, Adarsh Srivastava, Keshav Chauhan. O trečiąjį kursą baigiau Indijoje, kur taip pat atlikome terapinę praktiką Jivagram ajurvedos klinikoje. Ten mus prižiūrėjo ir daug neįkainojamų patarimų suteikė daktarai Partap Chauhan ir Kuldeep Solanki. Studijos Ajurvedos akademijoje aprėpė ne tik teoriją, bet ir gyvą praktiką – mokėmės jogos, atlikti ajurvedinius masažus, gaminti vegetarišką maistą. Mityba vaidina itin svarbų vaidmenį ajurvedoje. Jei valgome mums tinkamą ir tinkamai paruoštą maistą, pagardintą tinkamais prieskoniais, maistas mums tampa vaistu. Mokėmės ir pulso diagnostikos. Pulsas gali padėti nustatyti ne tik kūno tipą, bet ir ankstyvoje stadijoje esančius, išoriškai dar nepasireiškiančius sveikatos sutrikimus.
Kas paliko giliausią įspūdį lankantis Indijoje?
Indija labai margaspalvė šalis. Vakaruose daugiau griežtumo, tikslumo, punktualumo, o Indijoje daugiau laisvės, betarpiškumo, tėkmės, šiltesnio bendravimo. Man patiko paprastesnis Indijos žmonių požiūris į gyvenimą, susidarė įspūdis, kad jie sugeba labiau juo džiaugtis, turi mažiau lūkesčių ir todėl yra laimingesni.
Ajurveda padėjo tau pagerinti sveikatą. Kaip dar ji pakeitė tavo gyvenimą?
Ji pakeitė mano požiūrį į gyvenimą, suvokimą, kas esu, kokia mano paskirtis šioje žemėje. O pasikeitus šiam suvokimui, keitėsi mano gyvenimo būdas ir pagrindinė veikla. Išėjau iš darbo banke, kur dirbau programuotoju, kad galėčiau skirti savo mylimai veiklai tiek laiko, kiek noriu. Dabar darbuojuosi regėjimo gerinimo natūraliais būdais pagal Beitso metodą bei ajurvedos srityse. Mano gyvenimas tapo daug laimingesnis, žinau, kad einu savo keliu. Džiaugiuosi, kad turiu galimybę padėti kitiems dalindamasis žiniomis, kurios padėjo ir man pačiam – tai ir ajurvedos rekomendacijos, ir regėjimo gerinimo natūraliais būdais principai. Šių žinių pritaikymas gyvenime pakylėjo mano sąmoningumą, padarė gyvenimą kokybiškesnį.
Papasakok, kokia turėtų būti sveika mityba pagal ajurvedą?
Ajurveda neduoda vienodų patarimų visiems. Kadangi esame skirtingi, ji pataria maitintis atsižvelgiant į savo unikalų prigimtinį kūno tipą, todėl svarbu jį nusistatyti ir pagal tai rinktis maistą. Tai, kas tinka vienam kūno tipui, kitą gali išbalansuoti. Mityba turi būti tokia, kad kūne vyrautų harmonija.
Taip pat ajurveda rekomenduoja koreguoti mitybą priklausomai nuo metų laiko. Nemažai žmonių yra linkę vienodai maitintis ištisus metus. Tas pats maistas, kurį mums palanku valgyti vienu metų laiku, kitu metų laiku gali išbalansuoti mūsų organizmą. Pavyzdžiui, vasarą pagal ajurvedą vyrauja ugnies elementas, todėl reikėtų valgyti daugiau vėsinančio maisto, tačiau žiemą daugiau vartodami vėsinančio, o ne šildančio maisto, galime sunegaluoti. Turėtume prisitaikyti prie besikeičiančios gamtos ritmo. Pavasarį ir rudenį žmonėms dažniau pasireiškia peršalimo simptomai dėl to, kad jie yra linkę ištisus metus valgyti tą patį maistą ir palaikyti tokį patį gyvenimo ritmą neprisiderindami prie pasikeitusio metų laiko ir oro sąlygų. Todėl kūnas išsibalansuoja ir ima siųsti apie tai signalus – peršalimo simptomus.
Kaip ajurveda pataria stiprinti imunitetą?
Jei kūne vyrauja harmonija, imunitetas yra stiprus ir atsilaiko prieš svetimkūnius. O imunitetas stiprus tada, jei iš maisto gaunama maksimali nauda – suvalgomas maistas gerai suvirškinamas ir įsisavinamas. Jei valgomas netinkamas maistas, per didelis jo kiekis arba netinkamu metu, maistas pilnai neįsisavinamas ir negauname visų maistinių medžiagų, kurias galėtume gauti. Nesuvirškintas maistas kūne tampa toksinais ir imunitetas turi su jais kovoti. Virškinimui, maisto įsisąvinimui padeda ir prieskoniai, tokie kaip imbieras, pipirai, kuminas, cinamonas. Virškinimo ugnis turi būti pasiruošusi virškinti, deginti toksinus, jei jų atsirastų, todėl svarbu jos „neužgesinti“ šaltu vandeniu, kurio ajurveda nerekomenduoja gerti, ypač po valgio.
Kokia būtų ideali diena pagal ajurvedą?
Ideali diena pagal ajurvedą prasideda iš vakaro. Sakoma – kaip pasiklosi, taip išsimiegosi. Svarbu laiku nueiti miegoti, kad atsikeltume žvalūs ir pailsėję. Ajurveda rekomenduoja eiti miegoti iki 22 val., o atsikelti – iki 6 val. Paroje veikia tam tikri ritmai. Iki 22 val. mus veikia vandens ir žemės elementų energija, kuri mus migdo, todėl idealu užmigti, kol ji veikia. Nuo 22 val. įsijungia ugnies elemento energija ir užmigti jau sunkiau. O ryte nuo 2 iki 6 val. vyrauja erdvės ir oro elementų energija, pasižyminti lengvumu, padedančiu mums atsikelti. Po 6 val. ryto vėl įsivyrauja vandens ir žemės elementų energija ir atsikelti jau sunkiau.
O kokiu metu rekomenduojama pusryčiauti, pietauti, vakarieniauti?
Pagrindinis, sočiausias valgymas turėtų būti pietūs. Pietauti geriausia tarp 12 ir 14 val., kai vyrauja ugnies energija, saulė yra aukščiausiame taške ir ugnies energija padeda suvirškinti ir įsisavinti maistą.
Papusryčiauti geriausia per valandą nuo atsikėlimo. Pusryčiams vertėtų rinktis lengvesnį maistą. Tačiau ryte prieš valgį pirmiausia rekomenduojama išsivalyti dantis ir liežuvį, kad toksinai negrįžtų į kūną, o tuomet išgerti stiklinę šilto vandens. Tai irgi padeda iš kūno pasišalinti toksinams. Jei rytais sportuojate ir nespėjate per valandą pavalgyti, galima tiesiog lengvai užkąsti – suvalgyti šviežią vaisių ar per naktį mirkytų džiovintų vaisių su minėta stikline šilto vandens.
Vakarieniauti rekomenduojama apie 18 val. arba likus keletui valandų iki ėjimo miegoti. Vakarienei palankiau rinktis lengvesnį maistą, kad nuėjus miegoti kūnas nebevirškintų maisto, o tiesiog atsistatinėtų. Virškinimas miego metu slopsta ir prisivalgyti prieš miegą tikrai nenaudinga, nes nesuvirškintas maistas kūne virsta toksinais, o toksinai tampa sveikatos sutrikimų priežastimi.
Ar ajurvedos rekomenduojama dienotvarkė tinka ne tik vyturiams, bet ir pelėdoms?
Tiek vyturiais, tiek pelėdomis tampame dėl savo įpročių. Svarbu ne tik kada keliamės ir einame miegoti, bet ir ką veikiame prieš miegą. Jei prieš miegą užsiimame aktyvia veikla, kuri įaudrina, dėl to gali neiimti miegas. Labai stimuliuojamas protas gali ignoruoti kūno siunčiamą signalą apie norą miegoti. O pasiryžus keisti savo įpročius, geriausia daryti tai palaipsniui. Jei paprastai einame miegoti vidurnaktį, pradėkime 10 minučių ankstinti šį laiką. Taip natūraliai ankstės ir kėlimosi laikas. Daug žmonių keliasi suskambėjus žadintuvui. Laikantis rekomenduojamo dienos režimo, žadintuvo dažnai ir nebeprireikia, nes kūnas ima busti pats tada, kai jam reikia.
Dienos režimo turi būti laikomasi nuosekliai, septynias dienas per savaitę ištisus metus su retomis išimtimis. Nevertėtų darbo dienomis laikytis vienokio, o savaitgaliais kitokio kėlimosi, gulimosi ar valgymo režimo. Taip nusistovi tas pats ritmas ir pirmadienio rytai nebetampa nemalonūs, nors ir anksti keliamės, o savaitgaliais nebereikia atsimiegoti. Laikydamiesi gamtos ritmais paremto režimo, kelsimės žvalūs tiek darbo dienomis, tiek savaitgaliais.
Norėčiau pabrėžti, kad į ajurvedos rekomendacijų taikymą reiktų žiūrėti ne kaip į dar vieną taisyklių rinkinį, kurio reikia laikytis, kad kažką pasiektume. Bet kuriuo atveju visi gyvename pagal tam tikras taisykles. Blogai yra tada, jei nesąmoningai gyvename pagal taisykles, kurios mus išderina ir sąmoningai nesuvokiame, kad kai kurie įsišakniję mūsų veiksmai, mitybos ar gyvensenos įpročiai nesuteikia mums geros savijautos, harmonijos. Tai rodo, kad tos taisyklės mums nepasitarnauja. O ajurvedos – sveiko, darnaus gyvenimo būdo dėsniai reikalingi tam, kad įprastas gyvenimas suteiktų geresnę savijautą ir gyvenimas taptų laimingesnis. Pasikoregavus įprastą dienotvarkę, sąmoningai atkreipus dėmesį į tai, kas mus išderina ir įtraukus tai, kas atkuria pusiausvyrą, tos naujos taisyklės greitai taps įprastu gyvenimo būdu, kuris bus žymiai kokybiškesnis nei ankstesnis.
O kaip ajurveda pataria nugalėti stresą?
Stresą dažnai sukelia įkyrios galvoje besisukančios mintys apie tai, kas buvo arba apie tai, ką turime suspėti nuveikti. Todėl pastovus dienos režimas tikrai padeda, suteikia aiškumo ir ramybės. Taip pat gerai yra atsitraukti nuo visų veiklų ir skirti laiko savistabai, meditacijai – minčių stebėjimui šią akimirką, atsiribojus nuo prisiminimų apie praeitį ar ateities planų. Rekomenduojama bent 5 minutes pabūti čia ir dabar stebint tai, kas vyksta aplink, kokius pojūčius patiriame. Kuo dažniau taip stabtelėsime, tuo labiau mintys nurims, susitelksime, o tuomet stresas išnyks ar bent jau sumažės ir likusią dienos dalį bus lengviau palaikyti minčių harmoniją.
Padeda ir įvairios kitos veiklos, tokios kaip mankšta, joga, tempimo pratimai. Taip pat svarbi mityba. Įžeminantis maistas įžemina ir mintis, padeda palaikyti pusiausvyrą.
Daugelis tave žino kaip besidarbuojantį regėjimo gerinimo natūraliais būdais pagal Beitso metodą srityje, nuolat vedi praktikas, mokymus, padedi žmonėms gerinti regėjimą, atsikratyti akinių ar lęšių. Ar ajurvedos principų taikymas gali padėti žmonėms ir šioje srityje, ar pastebi sąsajų tarp šių sričių?
Taip, tikrai pastebiu. Regėjimo sutrikimai kyla dėl įtampos – tiek fiziologinės, tiek psichologinės, o įtampa rodo, kad kūnas arba protas yra išsiderinęs, išsibalansavęs. Ajurvedos rekomendacijos padeda grįžti į kūno ir proto pusiausvyrą. Labiau susibalansavus mūsų kūnui, mažėja arba visai išnyksta ir įtampa, sukėlusi regėjimo sutrikimus. Taigi ajurvedos principų taikymas padeda gerėti regėjimui. Minėtasis Beitso regėjimo gerinimo metodas taip pat pasižymi holistiniu požiūriu į gydymą. Gydomos ne akys, ne įtampos sukelta pasekmė – regėjimo sutrikimas. Ieškoma priežasties, sukeliančios įtampą ir stengiamasi įtampą pašalinti taikant tam tikras atpalaiduojančias regėjimo gerinimo praktikas.
Ko palinkėtum šio straipsnio skaitytojams?
Norėčiau palinkėti jiems būti laimingiems. O laimės suteikia sveikas kūnas ir ramus protas.
Nuotraukos iš Indijos – M. Mitkevičiaus